užėjūnas

užėjū̃nas, -ė smob. (2) NdŽ, užejū̃nas (2); I 1. NdŽ žr. užeivis 1: Sodžiun atsibastė užejū̃nas Vrn. 2. Kos46, I pasekėjas, tęsėjas, įpėdinis: Taipo pikti pranašai balsu išsiduosti, noris apaštalų užejūnais vadinasi SE172. Užejūnai jo sekė pėdų jo Ch1Kar(įžanga).